Teksto eilutės padalinimas į dvi dalis (dvi eilutes). Grynajame tekste (TXT faile) nurodomas šiais ženklais:
CR LF – operacinėse sistemose DOS, „Windows“,
LF – operacinėse sistemoose „Linux“, „Unix“,
CR – operacinėje sistemoje „MacOS“.

Jų šešioliktainiai kodai: CR – 0D ir LF – 0A. Jie grafinių pavaizdavimų neturi. Todėl žymimi dviraidėmis santrumpomis, kilusiomis iš rašomosios mašinėlės atliekamų veiksmų angliškų pavadinimų:
CR – carriage return (karietėlės grąžinimas į eilutės pradžią) ir
LF – line feed (popieriaus patraukimas eilute aukštyn).

Operacinėse sistemose DOS ir „Windows“ tiksliai atspindimi du rašomųjų mašinėlių veiksmai, kuriuos galima atlikti atskirai. Kompiuteriuose abu šie veiksmai atliekami kartu. Todėl pakanka vieno ženklo, kas ir padaryta kitose minėtose operacinėse sistemose.

Grynojo teksto rašyklėse eilutės lūžis dažniausiai įterpiamas paspaudus įvedimo klavišą. Tačiau tokios rašyklės turi galimybę ir automatiškai (dinamiškai) skaidyti ilgesnes eilutes į tokias, kad tilptų į kompiuterio ekrano langą arba į spaudinio lapą. Kai pakeičiamas lango arba spaudinio plotis, eilutės laužomos papildomai. Todėl čia rankinį eilučių laužimą galima panaudoti pastraipoms formuoti.

Eilučių lūžiai formatuotuose tekstuose gali būti nurodomi tuose formatuose esančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, HTML tekste gaire <br>, programų tekstuose \p. Programavimo kalbose būna atskiras eilutę užbaigiantis sakinys (pvz., writeln) arba komanda, rašoma tiesiai į išvedamą tekstą (pvz., newln).

Eilutės lūžis kartais vadinamas eilučių skirtuku arba eilutės pabaiga. Tačiau tai ne visai tikslu. Abiem šiais atvejais derėtų turėti ir lūžio ženklą. Bet jo nėra esant papildomam eilutės skaidymui (laužimui). Jo neturi ir paskutinė pastraipos eilutė.